Suoliukai

Elenai prireikė sukaupt visą drąsą, kad atsisėstų šalia jo, bet lėtai priėjo prie suoliuko ir atsisėdo
-Juk tu privalai maitintis krauju

-Aš pasirinkau nežudyti žmonių. Maitinuosi gyvūnais,-pasakė.

-Kaip tapau vampyru?,-pasitikslino

-Nu taip taip vampyru,-sukryžiuoja rankutes ant krutinės laukdama ilgos istorijos, ji nori viską žinot

Na, pradeda pasakot istoriją.
-Gyvenau su Deimonu ir tėvu čia netoli, buvo namas. Kartą, pas mus atvyko vargšė našlaitė Katerina, kurią tėvas priglaudė. Mes su Deimonu ją pamilom, o ji su mum tik žaidė. Kartą, naktį ji man įkando, o sekančią naktį - Deimonui. Taip ji užsitikrino, kad jei mirsim, liksim gyvi. Kartą tėvas demaskavo ją, sužinojęs, kad ji vampyrė. Mes su Deimonu bandėm ją išgelbėt, bet tėvas mus specialiai nušovė.... O ją su kitais vampyrais išvežė ir nužudė..bent jau taip manėm tada. O kai pabudom, turėjom išgerti žmogaus kraujo, nes būtum mirę. Deimonas nenorėjo,bet aš jį priverčiau...,-susinervina

Sėdėjo išsižiojusi klausydamasi jo istorijos, viskas kaip kokioje novelėje
-O ta Katherina tikra kalė,-susiraukė nes įsivaizduoja ką jie tuo metu jautė,-O jeigu galėtum rinktis, norėtum būti vampyru?

išklauso, ir tik papurto galvikę.
-Ne, žmogiškumas yra pats geriausias dalykas. Dėl to mažumėle pavydžiu tau,-šypteli

Prikanda lūpytę ir sėdi mažumėle tylėdama viską dar apmąstyt jai reikia
-Parodyk man kur ankščiau gyvenai

-Gerai,- linkteli, atsistoja.
-Eime?

-Einam,-palinksėjo galvyte ir laukė kol anas ją nusives

išėjom.